miklinti

mìklinti, -ina, -ino 1. tr. krutinant, lankstant daryti judrų, mankštinti: Po ligai per riešą arba kad nutirpsta, sustingsta, vaikščiodamas mìklink koją, t. y. krutink J. Aš jau tavo vestuvėm kojas mìklinu Skdt. Ir sẽniai pradėjo miklint kojas (taisytis šokti) prie tokios gražios muzikos Užp. Taisyk, žirge, miklink kojas, josiu į mergelę (d.) Ktv. Erelyčiai bežiūrint pašoko iš lizdo ir ėmė miklinti sparnus rš. | refl. Nm. ║ lavinti: Matematika – protui miklinti Vaižg. Pradinis mokslas, kada vaikas pirmąkart ima miklinti savo galvą, yra labai svarbus V.Kudir. Miklina savo iškalbą rš. 2. tr. raginti, versti ką vikriau, sparčiau daryti: Miklino kaip drūtas kumelaitę, norėjo kuo greičiaus dasiirti į kaimą BsPIII70. ║ refl. skubintis: Juze, nešk šę peilį, mìklinkis! Skr. Eik vandens, mìklinkis! Skr. 3. tr. mosuoti, mosikuoti: Šuo tik šokinėja, uodegą mìklina (vizgina) Gs. Tik tiek šiandien suarėt, tinginiai prakeikti! – šūkavo, miklindamas rimbą V.Myk-Put. Iškėlęs bonką mìklina Gs. 4. tr. lankstyti, liauninti: Miklink vyteles prieš pindamas Ukm. 5. tr. klibinti, judinti: Juodu miklino sunkų kelmą rš. Kam mìklini vinį iš sienos? Pbs. Nemìklink stalo – negaliu rašyt Švnč. 6. tr. minkyti: Mìklina molį Dkš. 3. tr. bandyti, kiaušinio stiprumą, kalenti: Mìklina kiaušinį [į dantis] An. Miklink kiaušinį prieš mušdamas Ukm. 8. tr. stiprinti, tvirtinti: Jonas ... tikėjimą gerai tikinčiųjų tvirtai miklina ir netikėjimą atskaluonių labai stipriai ardo DP44. 9. intr. Trgn, Vj, Prng eiti tankiai minant: Mìklina mìklina ir vis an daikto Švnč. Kur dar tu mìklini? Lp. Diedukas vėl miklina toliau TDrIV209. \ miklinti; atmiklinti; įmiklinti; išmiklinti; numiklinti; pamiklinti; parmiklinti; pramiklinti; primiklinti; razsimiklinti; sumiklinti; užmiklinti